Kiekvienas tėvas, mokytojas ar tiesiog su vaikais dirbantis žmogus ieško būdų, kaip atitraukti juos nuo virtualios erdvės ir kartu ugdyti vieną svarbiausių šiuolaikinių įgūdžių – kritinį mąstymą. Tačiau ar pagalvojote, kad atsakymas slypi paprastame, tačiau veiksmingame įrankyje – stalo žaidimuose? Pamirškite nuobodžias užduotis – geriausi mąstytojai gimsta ne prie knygų, o prie stalo.

Kritinis mąstymas yra ne tik gebėjimas turėti savo nuomonę. Tai – gebėjimas tapti tikru detektyvu: vertinti informaciją, atskirti faktus nuo emocijų, numatyti sprendimų pasekmes ir įžvelgti priežastinius ryšius. Vaikas, sėdintis prie stalo, šią praktiką įgyja natūraliai. Kiekvienas jo ėjimas yra ne priverstinis, o iš pačio proceso kylantis sprendimas: ar rizikuoti, ar laukti, ar verta investuoti išteklius dėl ilgalaikės naudos?

Štai geras pavyzdys – žaidžiant „Catan“ vaikas ne šiaip stato kelią. Jis mąsto: „Ar man dabar statyti šį kelią, kad pasiekčiau uostą, ar verčiau pasilikti išteklius naujam kaimui? Ką darys mano priešininkas? Kokie bus šio sprendimo privalumai ir trūkumai?“. Štai kur gimsta tikras kritinis mąstymas.

Kooperaciniai žaidimai, tokie kaip „Pandemic“ ar „The Crew“, skatina bendrą problemų sprendimą. Juose žaidėjai veikia kaip komanda, derina veiksmus, tariasi, išklauso vieni kitų argumentų ir randa optimalų sprendimą. Žaidžiant „Pandemic“, vaikams tenka kartu nuspręsti, kuriam iš jų keliauti gydyti ligos, o kuriam likti kaupti vaistus. Jie turi išklausyti vienas kito argumentus, numatyti, koks sprendimas bus geriausias, ir priimti jį kaip komanda.

Kooperacinis žaidimas „The Crew“ puikiai iliustruoja, kaip bendras problemų sprendimas vyksta be tiesioginio verbalinio bendravimo. Priešingai nei daugelyje žaidimų, kur žaidėjai gali laisvai aptarti savo strategijas, „The Crew“ žaidėjai turi ribotą informaciją apie vienas kito kortas. Žaidimo tikslas – atlikti konkrečias užduotis, pavyzdžiui, laimėti su tam tikra korta. Tačiau žaidėjai negali atvirai pasakyti: „Aš turiu šią kortą ir man jos reikia“. Jie turi naudoti specialius komunikacijos žetonus, kad subtiliai perduotų informaciją kitiems. Tarkime, žaidėjas, norėdamas parodyti, kad turi didžiausią kortą vienos spalvos rinkinyje, padeda žetoną ant tos kortos. Tai priverčia visą komandą atidžiai stebėti kiekvieną ėjimą ir bandyti nuspėti, ką kiti nori pasakyti.

Tai lavina keletą svarbių įgūdžių:

• Empatiją ir kitų supratimą. Vaikai mokosi atidžiai stebėti ir mąstyti iš kito žaidėjo perspektyvos: „Kodėl jis padėjo žetoną ant šios kortos? Ką tai reiškia mūsų bendrai strategijai?“
• Netiesioginį problemų sprendimą. Užuot tiesiogiai pasakius sprendimą, žaidėjai turi jį užkoduoti. Tai skatina kūrybišką mąstymą ir gebėjimą matyti visumą, nepaisant informacijos trūkumo.
• Analizę iš klaidų. Jei komanda pralaimi misiją, tai yra puiki proga analizuoti, kuriame etape įvyko klaida ir kaip galėjo būti perduota informacija geriau. Šis „debriefing‘as“ moko pripažinti, kad nesėkmė yra ne pabaiga, o pamoka, padedanti tobulėt

Toks bendradarbiavimas moko ne tik loginio mąstymo, bet ir komandinio darbo įgūdžių. Dar daugiau – kai komanda pralaimi, ji mokosi iš klaidų, analizuoja, ką galėjo padaryti kitaip, ir ruošiasi kitam bandymui.

Mokyklose stalo žaidimai gali virsti galingu įrankiu, kuris peržengia įprastų pertraukų ribas ir tampa neatsiejama edukacinio proceso dalimi. Jie veikia kaip tiltas tarp teorijos ir praktikos, leisdami mokiniams ne tik išklausyti, bet ir aktyviai dalyvauti mokymosi procese.

Matematikos pamokose žaidimai gali padėti įsisavinti sudėtingas formules per žaismingus skaičiavimus ir strategijas, pavyzdžiui, skaičiuojant tikimybę, kiek kortelių gali iškristi. Istorijos pamokose teminiai žaidimai, kuriuose mokiniai valdo civilizacijas ar priima sprendimus, galėjusius pakeisti istorijos eigą, leidžia giliau suprasti priežastinius ryšius ir istorinį kontekstą. Pilietinio ugdymo pamokos tampa gyvesnės, kai žaidimai imituoja derybas, rinkimus ar bendruomenės valdymą.

Dar vienas neįkainojamas aspektas – mokinių kūryba. Skatindami mokinius patiems kurti stalo žaidimus, mokytojai ne tik lavina jų loginius įgūdžius, bet ir atveria duris kūrybiškumui bei planavimui. Kūrybos procese mokiniai turi giliai apgalvoti mokomąją temą: kokią žinutę nori perteikti, kokias taisykles pasirinkti, kad žaidimas būtų ne tik teisingas, bet ir patrauklus. Tai puiki proga mokytis projektinio darbo, kai idėja virsta realiu produktu. Taip mokymasis tampa asmeniška, įtraukiančia patirtimi, kuri ugdo savarankišką mąstymą ir gebėjimą kurti bei spręsti problemas.

Namų aplinkoje stalo žaidimai tampa neformaliu mokymosi lauku. Kai šeima žaidžia kartu, atsiranda puiki proga kalbėtis apie priimtus sprendimus. Svarbu ne tik žaisti, bet ir leisti vaikams mąstyti bei priimti sprendimus patiems, net jei jie ir klaidingi. Tėvų noras „padėti laimėti“ dažnai atima iš vaikų galimybę mokytis iš patirties.

Tad po žaidimo užduokite jiems klausimus, skatinančius refleksiją:

• „Kas lėmė tavo pergalę/pralaimėjimą?“
• „Ką šiame žaidime galėtum daryti kitaip?“
• „Ar atsimeni, kai tavo draugas užblokavo tau kelią? Ką galėjai padaryti tada, kad tai neįvyktų?“

Šis pokalbis po žaidimo yra galingas įrankis, padedantis vaikui pačiam analizuoti savo veiksmus, pripažinti kitų laimėjimus ir susitaikyti su pralaimėjimu.

Galiausiai, stalo žaidimai ugdo ne tik loginį ir strateginį mąstymą, bet ir padeda vaikams vystyti esminius socialinio sąmoningumo įgūdžius. Tai yra vieta, kur ugdoma kantrybė ir gebėjimas laukti savo ėjimo, net kai apima nekantrumas. Vaikai mokosi atidžiai išklausyti kitus, suprasti jų perspektyvą, ir priimti sprendimus ne tik naudingus sau, bet ir komandai.

Žaidimai moko juos susitaikyti su pralaimėjimu, suprasti, kad nesėkmė yra ne gėda, o natūrali proceso dalis. Vienas didžiausių pasiekimų – gebėjimas pripažinti kitų laimėjimus. Kai vaikas nuoširdžiai džiaugiasi kito sėkme, tai reiškia, kad jis išmoko vertinti komandinį darbą ir bendrystę. Visa tai vyksta žaismingoje, saugioje aplinkoje, be spaudimo, testų ar pažymių. Tai leidžia vaikams ugdyti visapusę asmenybę, kurioje empatija ir socialiniai įgūdžiai yra tokie pat svarbūs, kaip ir kritinis mąstymas.

Tad jei ieškote būdo, kaip padėti vaikams tapti mąstančiais, argumentuojančiais ir savarankiškais – pasitelkite stalo žaidimus. Jie veikia tyliai, bet efektyviai. Ir tai turbūt vienas smagiausių būdų mokytis mąstyti.